Tui puipui o tagata mātutua

O le faia o tui puipui i taimi fa’atulagaina, e tāua tele mo le puipuiga mai nisi o fa’ama’i.

O lenei pepa o fa’amatalaga, e aofia ai fa’amatalaga tāua i tui puipui e fautuaina mo tagata mātutua.

Last updated: 30 June 2025
Download

​Tui puipui masani o tagata mātutua

O le National Immunisation Program (NIP)(Polokalame Tui Puipui i le Atunu’u) (NIP)) e maua fua ai tui puipui o tagata mātutua uma i lalo o le Medicare. O nisi tui puipui e mafai ona maua i lalo o le Polokalame NSW.

O tui puipui na galo ae toe faia, e maua fua e tagata nei:

  • Tagata uma i lalo o le 20 tausaga le mātutua
  • Tagata 25 tausaga le mātutua na misi le tui puipui human papillomavirus (HPV)
  • Tagata sulufa’i ma isi na ulufale mai i lalo o polokalame lavea’i.

Talanoa i lau foma’i, tausi ma’i po’o le talavai mo fautuaga.

Fa’atulagana Tui Puipui Tagata Mātutua

Fa’ama’iMatua/tulaga lamatia
Pneumococcal (Prevenar 13 ma le pneumovax 23)
  • 70+ tausaga, pe
  • 50+ mo tagata Aboriginal ma atumotu Torres Strait Islands, pe
  • Tagata e a’afia i nisi o faama’i e tatau ai
Shingles (Shingrix) – 2 tui
  • 65+ tausaga, pe
  • 50+ mo tagata Aboriginal ma atumotu Torres Strait Islands, pe
  • 18 tausaga i luga e a’afia i se fa’ama’i e tatau ai
Fulū (Influenza) – Fa’aletausaga
  • 65+ tausaga, pe
  • Tagata Aboriginal po’o atumotu Torres Strait Islands, pe
  • Tinā ma’itō (i so’o se tulaga), pe
  • Tagata a’afia i fa’ama’i e tatau ai
COVID-19 (Koronavairusi) – Fa’aletausagaI le mae’a ai ona faia o tui: 18 – 64 tausaga e matuiā vāivaiga o le tino e tete’e ai i fa’ama’i, pe
  • 65 – 74 tausaga, pe
  • 75+ tausaga (ta’i 6 masina).

Nofoaga e faia ai tui puipui

  • Foma’i GP/Nofoaga Tausima’i
  • Faletalavai
  • Nofoaga Tausima’i po’o a’u’aunaga soifua maloloina fa’apitonu’u (i nisi o alaalafaga)
  • ‘Au’aunaga Soifua Maloloina Aboriginal .

Māitau:E ui o tui puipui e maua fua, ae o nisi nofoaga e tāpā mai se totogi o le va’aiga ma le fa’atulagaina o lou tui. Siaki ma le nofoaga i le taimi e fa’atulaga ai sou tui puipui.

Pneumococcal

O le Pneumococcal disease o se fa’ama’i e mafua mai se siama ma e i’u ai i le nimonia, mūmū papala o ālātoto ma le fiva fai’ai (mūmū papala o le laina ‘ofu’ofu o le fai’ai). O tagata mātutua ma ē a’afia i nisi o faama’i e sili ona lamatia ai. E tasi le tui e fautuaina.

Shingles

O le shingles o se mūmū papala e matuā tigā, ma e mafua mai i le toe ola mai o le vairusi o le tane susu le (varicella zoster) virus. A lē faia tui puipui, o le to’atasi mai tagata e to’a 3 e maua i le shingles. O le tulaga lamatia mai āuga matuiā o le shingles e fa’ateteleina i lou matua. E 2 tui puipui e fautuaina mo lou puipuiga.

Influenza (fulū)

O le fulū o se faama’i e sili ona pipisi e a’afia ai ālā’ea o le tino. E sili atu ona matuiā ona āuga i tagata mātutua. E ono mafua ai se gasegase tigāina ma maliu ai se tagata sa masani ona malosi. O le tui puipui o le fulū, e faafouina i tausaga ta’itasi e fa’atatau i fesuia’iga i le itu’aiga o le vairusi e pepesi. E tāua ai mo tagata uma le faia o le tui puipui o le fulū i tausaga ta’itasi.

COVID-19

O tui puipui KOVITI-19 le auala sili ona aogā e puipuia ai mai le gasegase tigaina, fa’ata’otolia i le falema’i pe maliu ai fo’i. E matuā sili ona tāua tui puipui mo tagata uma 65 tausaga i luga le mātutua, ma nisi e i tulaga lamatia o le tigāina mai le COVID-19. E mafai ona e siakia lou agava’a mo se tui puipui fa’aopoopo COVID-19 e fa’aaogaina ai lesiaki agava’a i luga o le ‘upega feso’ota’i ..

Nisi Tui Puipui Fa’aopoopo

O nisi tagata i NSW e ono mauaina fo’i tui puipui maua fua mo le:

  • Fa’ama’i ate (Hepatitis B)
  • Fiva fai’ai Sapanī (Japanese encephalitis)
  • Fiva manukī (Mpox)
  • Mpox.

Fa’amolemole siaki le itulau uepesite le NSW Health Immunisation, pe talanoa i lau foma’i, tausima’i po’o le talavai.

Saogalemū i tui puipui ma āuga fa’aopoopo

O le Pulega o Vaila’au mo Togafitiga le (TGA) e va’ava’aia tui puipui e fa’aaogā i Ausetalia mo le saogalemūu ma le aogā. O tui puipui uma e fa’aaogā i Ausetalia e sili atu o latou aogā, nai lo tulaga lamatia. E saogalemū atu le faia o tui puipui nai lo le pesia i se fa’ama’i.

E te ono fa’alogoina ni nai āuga ‘ese ina ua mae’a ona faia lou tui puipui – o se mea lea e masani ai. O le tele o āuga ‘ese nei e vāivāi ma lē tumau, ma o se tali a lou tino i le tui puipui. O āuga ‘ese masani e aofia ai le:

  • Tigā, fula, po’o le mūmū i le vaega o le tino na tui
  • Tigā le ulu, ‘īvā, se fiva vāivāi
  • ‘E’eva musele pe tau matapogia

Fa’amaumauga tui puipui

O fa’amaumauga o ou tui puipui o loo i le Resitara o Tui Puipui Ausetalia (AIR). E mafai ona e maua Fa’amaumauga o le Tala i ou Tui Puipui i auala nei:

  • Asiasi i le my.gov.aue auala i lau Medicare
  • Fa’aaogā le Express Plus Medicare mobile app
  • Vala’au le Services Australia i le 1800 653 809
  • Fesili i lau foma’i po’o lau talavai mo se kopi lolomi.

Current as at: Monday 30 June 2025
Contact page owner: Immunisation